/balt/ + /ausnz/

No Autistic Spam Edition

Previous >>

>live in apartment on 3rd story
>12:30 AM, loud knocks on the door
>Open it after the second round of knocks, drunk and without a shirt
>I'm paranoid so I barely open it to get a peek at who it could be
>some guy with an effiminate voice standing there
>"wtf are you doing stomping around up here? Some of us are trying to sleep"
>"i-i'm sorry i had no idea i-"
>he looks like he is embarrassed and backed out of telling me off like he planned to
>as he walks away he just says "we live right below you" and "every night"
>close door and go back to my degeneracy

I do not like that other people exist sometimes, fucking kill me.
Don't know why i'm bothering posting this story again

good thread

Good edition

wow nice thread you got here
would be bad if someone spammed here...

new thread?
nice

I can't go anywhere anymore

I'm just teaching you about lithuanian HISTORY and TRADITIONS HAHA
too bad that you can't read in lithuanian

nth for gay anime

Is mikito spamming under proxies again?

"Pictures"

Flaunt your will at every wheel,
Parachute your chocolate soul,
Cobblestones under your wheels,
I got pictures on my mind,
I got pictures on my mind,
I got pictures on my mind,
I got pictures on my mind.

šūdas ant sviesto, jei duonos nėra

Good post

Probably, since all the Lithuanian is copy-pasted

Chicken & hot chips for dinner tonight lads. And you?

Circumvent your thick ego,
Wooden farts, they're on the go,
You can't tell me that I'm real,
I got pictures on my mind,
I got pictures on my mind,
I got pictures on my mind,
I got pictures on my mind.

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.
Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo naudai
Ir žmonių gėrybei.
Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.
Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos, Lietuvos
Vienybė težydi!

Kai 1990-91 metais Lietuva sunkiai kovojo dėl savo nepriklausomybės ir kai rizikavo tautos išlikimu, buvo pasigesta didesnės Amerikos paramos. Po daugelį metų kartotų užtikrinimų, kad Amerika nepripažįsta Sovietų okupacijos, kai 1990 m. kovo 11 dieną Lietuva paskelbė nepriklausomybės atstatymą, tuolaikinis JAV prezidentas George Bush lyg ir bandė užmerkti akis. 1998 m. pabaigoje knygų lentynose pasirodė storoka 590 psl. knyga, pavadinta "A World Transformed"(Pertvarkytas pasaulis). Jos autoriai yra buvęs JAV prezidentas George Bush ir Brent Scowcroft, tuometinis valstybės saugumo patarėjas Bush'o administracijoje. Knygoje rašoma apie 1989-1992 metų laikotarpį. Ją perskaičius, susidaro įspūdis, kad dėl Lietuvos Bush lyg ir jaučia tam tikrą sąžinės graužimą, nes knygoje Lietuvos vardas yra dažnai minimas. Vienas knygos skyrius - A Careful Dance (Atsargus šokis) yra beveik ištisai paskirtas Lietuvos temai. Per visą knygą autoriai, ypač Bush , bando teisintis, kodėl negalėję daugiau padėti Lietuvai, kodėl delsė.

>Chicken & hot chips
Fuck that sounds good

Fear waits, for us,
When the present can't be sealed,
Away, gold dust,
Now the dishes can be cleared.
Fear waits, for us,
Till the moment is revealed,
Then turns to rust
For the mighty conquered meal.

american pigs

business idea: the holocaust but real and for all white people this time

Žalgirio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. netoli Tanenbergo ir Griunvaldo vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Teutonų ordino.
Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Teutonų ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.

Can't you lookat my shaved ass,
Ounce is gone, and God is once,
You can't see me suddenly,
I got pictures on my mind,
I got pictures on my mind,
I got pictures on my mind,
I got pictures on my mind.

Žalgirio mūšis buvo vienas didžiausių Viduramžių riterių kariuomenių mūšių ir nuo XIX a. tapo Lenkijos ir Lietuvos nacionaliniu mitu. Įvairūs šaltiniai vertina, kad pusantros paros trukusiame mūšyje dalyvavo 25 000–85 000 žmonių, o žuvo – 15 000–50 000. Lietuvių-lenkų pusėje dalyvavo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių.

>I eat gluten
>I want to be a catgirl
coincidence?
pizza

Mūšis įvyko tuometinėje ordino teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, tarp Griunfeldo, Tanenbergo (dab. Stembarkas) ir Liudviksdorfo (dab. Lodvigovas) kaimelių (tuo metu − Prūsijoje, dabar − Lenkijos teritorijoje). Lenkų istoriografijoje šis mūšis minimas kaip Griunvaldo mūšis, lietuvių – Žalgirio mūšis (vok. grün 'žalias' + vok. Wald 'miškas, giria'), Vokietijoje ir Vakarų šalyse – Tanenbergo mūšis (Tanenbergas – vietovė šalia Griunvaldo).

Toxicity > Steal this Album

Tiesioginė konflikto priežastis buvo nuo 1409 m. Vokiečių Ordino ir Lenkijos ginčijamos Pomerelijos, taip pat Žemaitijos priklausomybės klausimas. 1402 m. Vokiečių ordinui atiteko į rytus nuo Oderio esantis Noimarkas, į kurį pretendavo ir Lenkija. Šalių tarpusavio santykiai dar paaštrėjo.
1398 m. spalio 12 d. sudaryta Salyno sutartimi Vytautas pažadėjo Vokiečių Ordinui Žemaitiją. Nepaisant to Vytautas palaikė prieš Ordiną nusiteikusius žemaičius. 1409 m. žemaičiai sukilo prieš Ordiną, o juos aktyviai parėmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Į konfliktą įsitraukė ir Lenkija. Didysis Ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas buvo priverstas paskelbti Lenkijai ir Lietuvai karą. 1409 m. rudenį Ordino samdiniai užėmė Dobrynės žemę, o lengvai ginkluota kavalerija užpuolė Kujaviją ir apgulė Brombergą.
Spalio 8 d. buvo sudarytos paliaubos iki šv. Jono, t. y. kitų metų birželio 21 d. Sausio mėnesį paskutinį kartą buvo pabandyta pasiekti susitarimą. Tarpininkaujantis imperatorius Vencelis 1410 m. vasario 15 d. remdamasis Salyno sutartimi pripažino Žemaitiją Ordinui. Šio sprendimo Lenkijos didikai bei Vytautas nepripažino. Lenkija ir Lietuva ėmė ruoštis karui vasarą.

Do hope the Janny arrives itt soon.

bi pusės buvo tvirtai nusiteikusios pasiekti galutinį sprendimą 1410 m. vasaros žygio metu. 1409–1410 m. žiemą pasitarimo Lietuvos Brastoje metu buvo pasiūlytas žygio planas. Lietuvos ir Lenkijos pajėgos turėjo veikti koordinuotai. Pagal planą bendros Lietuvos ir Lenkijos pajėgos turėjo žygiuoti į Marienburgą, užimti Ordino sostinę ir taip pasiekti pergalę prieš Ordiną.
1410 m. pavasarį abi pusės ėmė rinkti pajėgas. Vokiečių Ordinas mobilizavo visų komtūrijų kariuomenę, taip pat nurodė karius surinkti miestams ir didikams. Livonijos magistras Conrad von Vytinghove atsisakė dalyvauti žygyje remdamasis su Vytautu sudarytomis paliaubomis. Visos ordino šakos nedalyvavimas paveikė jėgų balansą Vokiečių ordino nenaudai. Nežinodamas priešininko planų Ulrichas fon Jungingenas laukė puolimo iš Brombergo apylinkių arba iš Lietuvos.

1410 m. gegužės mėn. Vytautas per Jogailą už 20 tūkst. kapų grašių pasamdė čekų karių, o savo kariuomenės maitinimui surengė medžioklę Baltvyžio girioje ir prisūdė statines mėsos. Lenkijos karalius vėlyvą pavasarį lauko stovykloje į pietryčius nuo Lodzės laukė susirenkant iš visos Lenkijos sušauktos kariuomenės. Birželio 26 d. Lenkijos pagrindinė kariuomenė pradėjo žygį į šiaurę. 1410 m. birželio pabaigoje LDK kariuomenė prie Vyslos susijungė su Lenkijos kariuomene. Dalis Lenkijos kariuomenės susirinko prie Brombergo ir turėjo pulti Noimarką. Nukreipdami dėmesį žemaičiai turėjo puldinėti Ordino pilis.
Bendras žygis prasidėjo birželio 30 d., kai jungtinė Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė persikėlė per Vyslą. Šalia Ordino sienos buvo įrengta įtvirtinta stovykla. Tik tuo metu Ordinas tiksliai sužinojo pagrindinių priešininko pajėgų susirinkimo vietą. Liepos 2 d. pagrindinė Ordino kariuomenė patraukė link Zoldau, netoli kurio jau buvo Ordino maršalo Frydricho fon Valenrodo dalinys. Į Ordino gilumą žygiuojanti Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė vengė taktiškai nepalankios konfrontacijos su Ordino kariuomene. Sąjungininkai pabandė Ordino kariuomenę apeiti iš rytų, o liepos 8 d. puolė Zoldau ir Neidenburgą.

>pizza
You sure do enjoy your pizza.

Based on past experience, don't hold your breath.

Nors lietuvių-lenkų jungtinė kariuomenė turėjo daugiau karių (50 lenkų ir 40 lietuvių vėliavų, daugiau kaip 50 000 karių, prieš 32 000 kryžiuočių – 52 vėliavas), kryžiuočiai savo ginkluote ir šarvais turėjo pranašumą. Kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų, lietuviai ir lenkai – 17.
Kryžiuočiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kryžiuočiai įsirengė savo būstinę šalia Griunvaldo gyvenvietės. Kryžiuočiai tą dieną turėjo 21 000 puikiai ginkluotų kavaleristų, 6 000 sunkiai ginkluotų pėstininkų ir 5 000 mūšyje treniruotų tarnų, kurie buvo ginkluoti geriau nei daugelis lietuvių-lenkų pėstininkų[reikalingas šaltinis]. Iš viso apie 32 000 žmonių. Į pagalbą Teutonų ordinui buvo susirinkę riteriai iš visos Vakarų Europos. Tai – anglai, prancūzai, vengrai, austrai, bavarai, tiuringiečiai, čekai, liuksemburgiečiai, flamandai, olandai.
Vokiečiams vadovavo magistras Ulrichas fon Jungingenas, didysis maršalas Frydrichas fon Valenrodas, didysis vadas Kunas fon Lichtenšteinas ir aprūpinimo pajėgų maršalas Albrechtas fon Švarcenbergas.

Can you fuck off?

enkai ir lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Už kelių kilometrų nuo kryžiuočių, šalia mažos gyvenvietės Tanenbergo, buvo įrengta lietuvių-lenkų būstinė. Lenkų armiją sudarė 18 000 riterių, 11 000 vasalų ir 4000 pėstininkų. Prie jų prisidėjo 11 000 Lietuvos riterių ir pėstininkų, 1100 totorių, ir apie 6000 čekų, rusų, moravų ir moldavų. Iš viso apie 51 000 žmonių. Brangios, sunkiosios kavalerijos buvo nedaug. Dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais ir jų šarvai buvo žymiai prastesni nei kryžiuočių.
Politinis armijos vadovas buvo Lenkijos karalius Jogaila, kuriam tuo metu buvo apie 60 metų, mūšio lauke kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.

Lietuvių kariuomenei pradėjus puolimą, vokiečiai metė didžiąją dalį savo pajėgų kovai su lietuviais – apie 24 vėliavos kairiajame sparne pasitiko lietuvius, o tik 12 palikta dešiniajame sparne priešais lenkus. Lietuvių lengvoji kavalerija staigiu išpuoliu nusiaubė kryžiuočių artilerijos pozicijas. Po maždaug valandos, didelių nuostolių patyrę lietuviai, ėmė trauktis, tik 3 Smolensko vėliavos, vadovaujamos Jogailos brolio Lengvenio Algirdaičio, pasiliko pridengti įsitraukusių į kovą lenkų šoną.
Pasak švedų mokslininko prof. Sveno Ekdalio, rašytiniai šaltiniai liudija, kad lietuvių atsitraukimas buvo iš anksto suplanuotas Vytauto manevras, kuriuo išblaškyta besivejanti ordino kariuomenės dalis.
1963 m., Ordino archyve Gėtingene, jo surastame Vokiečių ordino didžiajam magistrui adresuotame anonimo laiške, parašytame jau po Žalgirio mūšio, rašoma: „Mielas pone magistre… Ir įsakykite savo vadams, kad jie paklustų ir pasiliktų tose pozicijose, į kurias yra pasiųsti. Gali atsitikti taip, kad jūsų priešai mėgins apsimesti, jog viena arba dvi vėliavos bėga, bet tai yra planas, kuriuo jie nori suardyti jūsų eiles, nes žmonės labai mėgsta vytis, kaip tai ir atsitiko didžiajame mūšyje. Taigi įsakykite griežčiausiai, kad jie elgtųsi taip: jūsų žmonės privalo pasilikti savo eilėse. Jeigu vėliava arba eilė supras tą mintį, tai žmonės taip greitai nežus…“

Laiško stilius toks, lyg autorius norėtų pasakyti, kad iš tikrųjų tokios pastabos net nebūtinos, tačiau, kadangi klaida jau kartą mūšyje ties Žalgiriu (in dem grossen streythe) padaryta, ji jokiu būdu neturėtų būti pakartota. [6] Šią nuomonę patvirtina ir tas faktas, kad Vytautas dar gegužės mėnesį už 20 tūkst. kapų grašių per Jogailą pasamdė čekų karių, tarp kurių buvo ir Janas Žižka. Mūšio pradžioje čekai, stovėję už lietuvių vėliavų, pasitraukė į miškelį, o Vytautui, po atsitraukimo manevro smogus į kryžiuočių užnugarį, atakavo iš kitos pusės. Tai atitinka išankstinį gudrų priešo gretų išblaškymo ir sinchroniškos baigiamosios atakos iš dviejų pusių planą. Įsitraukus lenkams, ordinas dar į kovą metė rezervines 16 vėliavų, tačiau rezervu pasinaudojo ir lenkai, tad jungtinė kariuomenė įgavo persvarą, kuri buvo išlaikyta iki mūšio galo.
Mūšyje žuvo ordino magistras, virš 200 riterių.

Dick inside me when?

Fuck off lithweeb spammer faggot.

Mūšio pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po mūšio Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė užėmė daugelį Prūsijos pilių ir pradėjo Marienburgo apgultį. Po dviejų mėnesių apgulties, Marienburgo paimti nepavykus, teko atsitraukti. Netrukus buvo prarastos ir prieš tai užimtos pilys. Gruodžio 9 d. abi pusės paskelbė paliaubas. 1411 m. vasario 1 d. tarp konflikto dalyvių buvo pasirašyta Torūnės taika, pagal kurią Žemaitija iki gyvos galvos užleista Vytautui, Lenkijai atiteko Dobrynė, Kryžiuočių ordinas Lenkijai ir Lietuvai sumokėjo šešių milijonų grašių kontribuciją.

it's my usual Friday night dinner
hopefully soon

Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) – mūšis, įvykęs 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės, kuriame buvo sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas kitų baltų žemių užkariavimas.

Mūšis vyko netoli dabartinio Šiaulių miesto, pagal labiausiai pagrįstą hipotezę (S. Zajančkovskis, Zenonas Ivinskis, Romas Batūra) – Mūšos ir Tautinio santakoje (ties dabartiniu Jauniūnų kaimu, Joniškio rajonas). Eiliuotoji Livonijos kronika nurodo, kad mūšis įvyko, kalavijuočiams grįžtant nuo Soule, Hermano Vartbergės kronika rašo, kad mūšis vyko in terram Sauleorum. [1] Mūšis įvyko ankstyvą rytą.
Kalavijuočių ordinas, vadovaujamas magistro Folkvino (Volquin) iš Naumburgo, tuo metu turėjo sunkumų dėl sumažėjusių pajamų ir karinių pajėgų stygiaus. 1236 m. Folkvinas, remiamas iš Vokietijos atvykusių kryžininkų ir Pskovo karių, suorganizavo žygį į Žemaitiją. [2]
Žygyje taip pat dalyvavo grafai Teodorikas fon Hazeldorfas ir Heinrichas fon Danenbergas, su savo kariuomenėmis atvykę Popiežiui Grigaliui IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbus kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Riteriams įsiveržus į Lietuvą, buvo nusiaubta plati teritorija ir susiruošta žygiuoti atgal.
Kalavijuočiams ir jų talkininkams grįžtant, prie upės brastos jie sutiko Lietuvos karius. Nenorėdami rizikuoti ir prarasti savo žirgus pelkėtoje vietovėje, kryžininkai atsisakė kovoti ne raiti ir žygio dalyviai buvo priversti pasilikti nakvynei. Kitą rytą žemaičiai, greičiausiai vadovaujami kunigaikščio Vykinto, puolė kalavijuočius. Manoma, kad lengvai ginkluoti kalavijuočių vadovaujami vietiniai Livonijos kariai pabėgo iš mūšio lauko, o sunkiai ginkluoti riteriai, įskaitant magistrą Folkviną, buvo išžudyti.
Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas nebeatsigavo ir 1237 m. buvo įjungtas į Vokiečių ordiną.

Saules mušis> Žalgirio mušis

Same. Also I finally got some Pizza hut vouchers in the mail so I'll get a discount next time.

1987 m. gruodžio 22 d. Lietuvos SSR kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Saulės mūšio laukas Jauniūnų kaime įrašytas į Respublikos istorijos paminklų sąrašą. Nuo 1991 m. Lietuvos kultūros fondas (LKF) ir LKF Šiaulių krašto taryba, aktyviai remiama Lietuvos kultūros ministerijos, Latvijos Respublikos ambasados, Joniškio rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių bei Šiaulių apskrities viršininko administracijos, atliko nemažą darbą įamžinant šią pergalę. Joniškyje, Šiauliuose ir Vilniuje, dalyvaujant žymiausiems šios srities specialistams, išanalizuota, aptarta ir apibendrinta Saulės mūšio įamžinimo idėja bei svarba Lietuvos valstybei. Surengta konferencija Šiauliuose. Kasmet Jauniūnuose ir Šiauliuose, o kas 5 metai ir Lietuvos sostinėje rengiami šiam svarbiam istoriniam įvykiui skirti minėjimai ir šventės.
2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.
2006 m. sukurtas dviejų dalių dokumentinis filmas „Saulės mūšis“ (režisierius Saulius Bartkus, scenarijaus autorius Gintaras Songaila).

what the heck

Monumentas saulės mūšiui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saulės mūšio inscenizacija 2011 m.

Pašto ženklas, 2011 m.
1995 m. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių miesto skyriaus taryba, jos pirmininko Huberto Smilgio iniciatyva kartu su Joniškio rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėmis paskelbė Saulės mūšio įamžinimo idėjos konkursą. 1996 m. komisija (pirmininkas Kazimieras Šavinis) pirmą konkurso vietą skyrė architektės Virginijos Taujanskienės memorialinio parko projektui. Pagal šį projektą paminklui buvo paskirtas 3,97 ha sklypas apie 100 m į pietvakarius nuo K. Aliulio sodybos. Šiaulių Aušros muziejus (archeologė Birutė Salatkienė) atliko tyrimus būsimo memorialo lauke. K. Aliulio žemėje yra senkapiai (IP 1230A), todėl reikėjo patikrinti, ar jų dalis neįeina į būsimo paminklo plotą. Nors šių žvalgomųjų tyrinėjimų tikslas nebuvo mūšio vietos nustatymas, reikėjo įsitikinti, ar būsimo paminklo vietoje nėra likę kokių nors mūšio pėdsakų. Žvalgomieji tyrinėjimai atlikti 1997 m. Tyrinėjimų vietoje buvo iškasti 223 1x1 m dydžio šurfai. Jie buvo išdėstyti linijomis 10 m atstumu viena nuo kito, skersai ir išilgai lauko, skirto paminklui. Vėliau buvo iškastos dar 6 perkasos. Iš viso ištirtas 247 m2 plotas.

Those two are gay role playing they aren't really serious.

Kasinėjimai parodė, kad tyrinėtame plote yra uždurpėjusio ežero pakraštys, jo smėlėta pakrantė ir molingas krantas. Nei ežere, nei pakrantėje nebuvo aptikta jokių žmonių veiklos pėdsakų. Ant molingo kranto penkiose vietose buvo aptiktos 6 ugniavietės. Jų aplinkoje neaptikta kultūrinio sluoksnio. Jos visos buvo po armeniu, ant įžemio. Keletui ugniaviečių buvo iškastos duobės, o kitose ugnis buvo deginta tiesiog ant žemės. Ugniavietės buvo pailgos ar apvalios, nuo 60x70 cm iki 1,5x2,8 m dydžio. Keleto jų pjūviai plokšti, 10 cm gylio, o kitoms iškastos duobės. Tokių ugniaviečių pjūviai pusapvaliai, o gylis 30 cm. Nei ugniavietėse, nei jų aplinkoje nebuvo rasta jokių radinių. Tyrinėto ploto PV kampe buvo pastebėta, kad smėlėta buvusio ežero pakrantė išnyksta ir už molingo kranto iš karto pasirodo storas durpių sluoksnis.

What?

>they aren't really serious
But I'm deadly serious, what do you mean.

Ah yes that report button. Ha

Saulės mūšio pergalės meninio akcento – skulptūros konkursą 1998 m. laimėjo skulptoriaus Vytauto Naručio projektas, pagal kurį paminklą sudaro trys senovės baltų simboliai: saulė, žemė ir karaliaus valdžia, įkūnijantį pastovumą. 2005 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje, o 2008 m. vasario 28 d. Joniškio rajono savivaldybėje organizuoti forumai „Lietuvos valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio pergalės įamžinimas ir 770-metis bei Lietuvos vardo 1000-mečio jubiliejus“. Priimtoje rezoliucijoje LR Seimo ir Vyriausybės prašoma visokeriopai remti Lietuvos valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio pergalės įamžinimą, o Šiaulių apskrities Viršininko administracijos ir Joniškio rajono savivaldybės – kuo skubiau išpirkti žemės sklypą, atnaujinti ir užbaigti projektavimo ir pradėti Saulės mūšio įamžinimo bei memorialo statybos darbus. 2005 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė mūšio vietą nutarė įamžinti memorialiniu kompleksu ir numatė skirti 2 179 000 litų. Projekto autorė V. Taujanskienė, pasikvietusi į talką architektą A. Černiauską ir jo vadovaujamą jaunų architektų grupę, išlaikydami pagrindinius projekto parametrus, ženkliai patobulino ir pakoregavo esamą projektą: atsirado vandens motyvas (sąsajos su anuo laikmečiu – archeologų atrasta, jog prieš daugelį amžių vietovė buvusi vandeninga, o dar seniau – toje vietoje būta ežero pakrantės); suprojektuota ryški vertikali detalė – saulės laikrodžio dvidešimt devynių metrų aukščio špilis, matomas nuo pagrindinio magistralinio kelio Ryga – Šiauliai – Karaliaučius; esmingai pakito reljefo ir erdvių formavimo elementai. [5] Kadangi kitų Lietuvai lemtingų mūšių vietų dabartinėje Lietuvos teritorijoje nėra, monumentas turėtų būti skirtas visiems Lietuvos mūšiams atminti. Tačiau,

it was just a little bit unironically gay

Durbės mūšis – žemaičių kariuomenės mūšis su Vokiečių ordino ir po sutriuškinimo 1236 m. Saulės mūšyje jo autonomine šaka tapusio Livonijos ordino kariuomene, įvykęs 1260 m. liepos 13 d. kuršių žemėje, prie Durbės ežero (dab. Durbės savivaldybė, Latvija), kurio metu žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius.

Why can't 2D be as pure as 3D?

Kariniu Livonijos ordino ir Vokiečių ordino bendru žygiu siekta bent iš dalies įgyvendinti strateginį tikslą – užgrobti Žemaitiją ir sujungti abiejų ordino dalių valdas, o tiesiogiai – išlaisvinti iš žemaičių blokados Karšuvos žemėje pastatytą vokiečių Georgenburgo pilį. Spėjama, kad tai Vilkų Lauko piliakalnis (dab. Šilalės rajonas).
Pirmą kartą į Livonijos ordino karą su lietuviais tiesiogiai įsitraukė Vokiečių ordinas. Siekdamas apsaugoti savo pietines valdas, jis 1260 m. birželio 15 d. sudarė taikos ir pagalbos sutartį su Mazovijos (Mozūrijos) kunigaikščiu Zemovitu.

because 3D boi love is the purest love there is

What would you say if I just almost unironically thought about sucking him off whilst I was riding the bus..

Jėgos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad Livonijos ordino vadas, krašto magistras Burkhardas fon Hornhauzenas, Vokiečių ordino vadas, ordino maršalas Heinrichas Botelis ir jų talkininkai turėjo apie 8000 vyrų ir 190 riterių, žemaičiai sutelkė apie 4000 karių. [1] Ordino kariuomenei talkino Švedijos karalaičio Karolio vadovaujami danų ir švedų daliniai, popiežiaus paskatinti įvairių kraštų kryžininkai, pavergti Prūsijos ir Livonijos vietiniai gyventojai, privalėję kariauti pavergėjų pusėje. Istorikės I. Baranauskienės nuomone, Alminas vadovavo žemaičiams Durbės mūšyje.

Mūšio reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Durbės mūšis buvo didžiausias XIII a. ir XIV a. lietuvių laimėjimas per karus su Vokiečių ordinu. Jis parodė Žemaičių žemių konfederacijos jėgą. Po mūšio Baltijos šalyse pasikeitė politinė padėtis: Livonijos ordinas iš Durbės (Livonijoje) ir Georgenburgo pilių išvedė savo įgulas, Livonijos ordino ir Vokiečių ordino pavergtose žemėse sukilo kuršiai, žiemgaliai, estai, prasidėjo Didysis prūsų sukilimas, trukęs 14 metų (1260–1274 m.).
Lietuvos karalius Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu, vėl ėmė kariauti su vokiečių riteriais. Durbės mūšis sužlugdė Vokiečių ordino bandymą greitai užgrobti Žemaitiją, iki XIII a. aštuntojo dešimtmečio sustabdė jo veržimąsi į rytus. Tai leido sustiprėti Lietuvos valstybei.

i'd say that it's unironically really qt

Burundajaus žygis – 1258-1259 m. žiemą įvykęs Aukso ordos chano Berkė tumanbašio Burundajaus karo žygis į Lietuvą. Tai buvo atsakas į tais pačiais metais lietuvių surengtą žygį į Smolensko kunigaištystės, priklausiusios Aukso ordos vasalui Aleksandrui Neviškiui, žemes. Burundajaus žygio metu, pasitelkus Haličo-Voluinės kunigaikščio Danieliaus Romanovičiaus pagalba, buvo apiplėštos Trakų ir Ašmenos apylinkės. Lietuvių kariuomenė į atvirą mūšį nestojo. Grįždami totoriai apiplėšė jotvingių ir Lenkijos žemes.

t-thats good, I thought you were gonna call me a homo slut.

good thread

homo sluts can be qt, just look at me

Mėlynųjų Vandenų mūšis – mūšis, 1363 m. rudenį įvykęs tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės ir Aukso ordos prie Mėlynųjų Vandenų (veikiausiai dab. Siniucha, Pietų Bugo kairysis intakas).

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apie 20-25 tūkst. karių kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, Aukso ordos apie 20 tūkst. karių kariuomenei – Chadžibėjus, Kutlubugas ir Dmitrijus. Aukso ordos pajėgos buvo sumuštos, jos valdos iki Baltosios pakrantės tarp Dniepro žemupio ir Pietų Bugo žiočių nuniokotos. Manoma, pakrantė tapo priklausoma nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

oh...

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išvaduotą Podolę Algirdas atidavė valdyti Karijotaičiams, o Kijevą – vyriausiajam sūnui Vladimirui[1]. Iš Kijevo ir Kijevo žemės buvo išvyti Aukso ordos baskakai (manoma, iki tol nuo apie 1325 m. čia buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Aukso ordos dvivaldystė). Mėlynųjų Vandenų mūšis – pirmasis didelis mongolų-totorių pralaimėjimas Rytų Europoje. Po jo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdos pasiekė tarptautinės prekybos pietinį kelią iš Vidurio Europos per Podolę į Genujos kolonijas Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje, sustiprėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo įtaka rusų žemėse.

Irpinės mūšis (arba mūšis prie Irpinės upės) įvyko 1321 (1325?)metais tarp didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ir Kijevo kunigaikščio Stanislovo, susivienijusio su Olegu iš Perejaslavlio, ir Romanu iš Briansko. Aršiose kautynėse prie Irpinės upės Gedimino kariuomenė sumušė Stanislovo ir jo sąjungininkų armiją.
Kunigaikštis Stanislovas pasitraukė į Brianską. Lietuvos kariuomenė po to nesunkiai užėmė Belgorodą, o po beveik mėnesio apgulties ir Kijevą. Vėliau krito ir Gediminui pasidavė ir kiti aplink Kijevą esantys miestai.
Užimtuose miestuose sau pavaldžiu vietininku Gediminas paskyrė Mindaugo sūnų Algimantą. Gedimino valdymo laikais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plotas išaugo beveik trečdaliu.

Medininkų mūšis – mūšis, įvykęs 1320 m. liepos 27 d. tarp Vokiečių ordino ir Medininkų žemės žemaičių kariuomenių netoli Medininkų (dab. Varniai).
Vokiečių ordino kariuomenei, kurią sudarė 40 riterių, Klaipėdos įgula, prūsų sembų vitingai, vadas – Vokiečių ordino maršalas Heinrichas Plockė, užpuolus Medininkų žemę ir daliai kryžiuočių pasklidus plėšti apylinkių, žemaičiai netikėtai smogė jų pagrindinėms jėgoms. Žuvo maršalas Heinrichas fon Plockė, 29 riteriai, daug vitingų, į nelaisvę paimtas Sembos fogtas Gerhardas Rude.
Medininkų mūšis sustabdė Vokiečių ordino puolimus į Medininkų žemę iki Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sudarytų su kryžiuočiais paliaubų (1324–1328 m.).

new thread

Rūdavos mūšis (vok. Schlacht bei Rudau) − Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kariuomenių mūšis įvykęs 1370 m. vasario 18 d. ties Rūdava (dabar Melnikovo kaimas), 18 km į šiaurę nuo Karaliaučiaus.
Lietuvių kariuomenė, vadovaujama Algirdo ir Kęstučio, vasario 17 d. užėmė ir sudegino Rūdavos pilį. Prie pilies vasario 18 d. priartėjo Vokiečių ordino kariuomenė, vadovaujama didžiojo magistro Vinricho fon Kniprodės (Winrich von Kniprode). Vokiečių kronikos teigia, kad lietuviai čia skaudžiai pralaimėję (patyrę tarp 1000 ir 5500 tūkstančių karių nuostolį). Tačiau, atrodo, kad kaip ir aprašant Strėvos mūšį taip ir šį, lietuvių nuostoliai buvo žymiai perdėti.
Mūšyje žuvo ordino kariuomenės vadas − maršalka, trys komtūrai (pilių bei sričių viršininkai) ir daugybė riterių. Nors lietuviai ir turėjo atsitraukti, bet tai nebuvo didelis smūgis, nes jie netrukus galėjo iš naujo pradėti savo puolimus.

what?

Strėvos mūšis įvyko 1348 m. vasario 2 d. tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kariuomenių prie Strėvos upės (spėjama netoli Žiežmarių).[2] Vygandas Marburgietis Stėvos mūšį aprašė kaip didelę riterių pergalę, pasak jo buvo nukauti arba nuskendo apie 18 000 lietuvių, o kryžiuočių nuostoliai tebuvę 8 riteriai ir 60 kitų karių.[2] Manoma, kad mūšyje žuvo du didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnūs - Narimantas ir Manvydas.[3] Dėl vadovybės pasikeitimo (didysis magistras Heinrich Dusemer buvo ligotas ir mirė 1353 m.) bei plintančios Juodosios mirties kryžiuočiai nesugebėjo pilnai išnaudoti šios pergalės.[4]
1347 m. lietuviai puolė ordino kraštą net du kartus. Tais pačiais metais Teutonų ordinas susilaukė daugelio riterių iš Prancūzijos ir Anglijos, kur Šimtamečio karo metu buvo sudarytos paliaubos.[4] Žygis į Lietuvą prasidėjo 1348 m. sausio pabaigoje, tačiau dėl prasto oro kariuomenė pasiekė tik Įsrutį. Nedidelė kariuomenės dalis, vadovaujama V. Kniprodės (Winrich von Kniprode), įsiveržė į centrinę Lietuvą ir savaitę laiko naikino kraštą kol susidūrė su lietuvių kariuomene. Ordino kariuomenė persiskyrė į dvi dalis. Dalis grįžo atgal, o kita dalis pasiekė Žiežmarius. Riteriai buvo sunkioje situacijoje - persikelti per Strėvą galėjo tik keletas žmonių vienu metu ir kai pagrindinės pajėgos būtų persikėlusios, likutis būtų buvęs lietuvių sunaikintas. Riteriai turėjo ribotas atsargas ir negalėjo laukti. Kęstučio ar Narimanto vadovaujami lietuviai taip pat turėjo ribotas atsargas ir nusprendė pulti, tačiau kritiniu momentu kryžiuočiai kontratakavo ir savo sunkiąja kavalerija suardė lietuvių rikiuotę.[4] Pasak kronikininko tiek lietuvių nuskendę, kad riteriai galėję "sausomis kojomis" pereiti upę

Kokio masto buvo pralaimėjimas istorikai vertina skirtingai, dažniausiai sutariama, kad Vygandas Marburgietis perdėjo lietuvių nuostolius. Paskelbti pasauliui apie didžiausią laimėjimą ordinui buvo naudinga: tai imponavo Europos riteriams ir vis daugiau jų viliojo į talką ordinui. [5] Iškart po mūšio Ordinas didelių laimėjimų nepasiekė, nebandė lietuvių persekioti ar užimti pilis, tačiau mūšis lietuvius susilpnino. Strėvos mūšyje žuvo Mantvydas ir Narimantas Gediminaitis. Tais pačiais metais riteriai užpuolė ir nusiaubė Šiaulių kraštą nesulaukę didesnio pasipriešinimo bei sugriovė Veliuonos pilį. Rytuose lietuviai prarado įtaką Pskove ir Naugarde 1348 m. bei Smolenske kitais metais.[6] Riteriai pergalę priskyrė Mergelei Marijai ir jos garbei didysis magitras Vinrichas fon Kniprodė Karaliaučiuje įsteigė moterų vienuolyną.

I'm not a homo slut, don't call me what you are.

Teutonų ordinas dar 1361 m. atliko žvalgomuosius darbus, nustatydamas pilies mūro storumą, jo aukštį, pradėjo labai kruopščiai rengti Kauno pilies puolimo planą. 1362 m. kovo mėn. viduryje ordino kariuomenė drauge su kviestiniais riteriais iš Anglijos, Italijos, Vokietijos laivais atvyko į Kauną. Kovo 29 d. ordino kariuomenė su pagalbininkais apgulė pilį ir atkirto ją nuo bet kokios pagalbos. Tarp Nemuno ir Neries priešai iškasė griovį, supylė pylimą, surentė aštriakuolių tvorą, priekurios budėjo labiausiai patyrę sargybiniai. Panaudodami sudėtingas apgulos mašinas, statydami apgulties bokštus, užpylinėdami pilies gynybinius griovius, bandė kuo arčiau prasiveržti prie pilies sienų. Kauno pilies apsiaustis tęsėsi daugiau nei dvi savaites. Balandžio 10 d. pagaliau buvo pramuštas pilies mūras. Lietuviams nepavyko apsiginti nuo puikiai parengto Teutonų ordino antpuolio. Palyginti negausiai pilies įgulai vadovavo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) kunigaikščio Kęstučio sūnus Vaidotas. Manoma, kad 1362 metų pavasarį įvykusioje pilies apgultyje Ordino pusėje galėjo dalyvauti apie 4000 karių. Remiantis analogijomis, pilies gynėjų galėjo būti apie 10 kartų mažiau. Vaidoto vadovaujama įgula nepaprastai sunkiomis sąlygomis parodė neeilinę drąsą, ryžtą ir sumanumą, kurį aprašė kronikininkas Vygandas Marburgietis. Gynėjai stovėjo prieš modernią, gerai apmokytą, daug didesnę kryžiuočių jėgą.

l-lewd...

but sometimes I have thoughts like that...
please don't imply my bf is a homo slut, he is not!

I never said you were

this one on the other hand...

Kauno pilies istorija minėta daugelio menininkų kūryboje. Bene žinomiausias ir su Kauno pilies gynimu susijęs kūrinys – Jano Stykos 48 m2 dydžio paveikslas „Vytauto priesaika“, tapytas 1901 m., eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.[1] Jame pavaizduotas kryžiuočių nugalėtojas Vytautas Didysis, prisiekiantis atkeršyti priešams už sunaikintą Kauno pilį. Paveikslo pakraštyje matyti liepsnojanti pilis. Iškilmingas priesaikos momentas, anot istorikų, nėra istoriškai pagrįstas, todėl tai, manoma, yra dailininko sukurta legenda. Šiuo laikotarpiu Vytautas tegalėjo turėti apie 11 metų. Jo pusbrolis Švitrigaila būdamas panašaus amžiaus jau pasirašinėjo valstybės dokumentus, pvz., kartu su motina ir broliais dalyvavo sudarant Dubysos sutartį 1382 m. Taigi, bent teoriškai Vytautas galėjo prisiekti atkeršyti už sudegintą Kauną. Kadangi Kęstutis su negausia palyda buvo priartėjęs prie apgultos pilies, tikėtina, jog jį žygyje galėjo lydėti ir jaunasis Vytautas.

Brandenburgo žygis – jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo kunigaikščio Gedimino ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos kariuomenių žygis į Brandenburgo markgrafystę, vykęs 1326 m. vasario - kovo mėn.

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1325 m. Gediminas sudarė prieš Vokiečių ordiną nukreiptą LDK karinę sąjungą su Lenkija. Tais pačiais metais Gedimino duktė Aldona ištekėjo už Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos sūnaus Kazimiero. Tuo pačiu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė įsitraukė į popiežiaus Jono XXII vadovaujamą koaliciją prieš Šventosios Romos imperijos imperatorių Liudviką IV Bavarą, remiantį Vokiečių ordiną. Vladislovas I Lokietka norėjo iš Brandenburgo markgrafo sosto pašalinti imperatoriaus sūnų Liudviką. Jono XXII pasiuntinių spaudžiamas Vokiečių ordinas turėjo praleisti apie 1200 rinktinių lietuvių raitelių, kuriems vadovavo didžiojo kunigaiščio karvedys Dovydas Gardiniškis.
Žygio eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1326 m. vasario 10 d. lietuviai susijungė su lenkais ir apiplėšė Mendžižeco (vok. Meseritz) apylinkes. Iki kovo pradžios lietuvių ir lenkų kariuomenė nusiaubė Brandenburgo markgrafystę, tuo pačiu ir Berlyną. Lietuviai netrukdomi parsigabeno didelį grobį. Vien belaisvių buvo apie 6000. Tačiau Lietuvos kariuomenei grįžtant namo, mozūrų, kurie rėmė Vokiečių ordiną, bajoras Andrius Gostas iš pasalų nužudė Dovydą Gardiniškį. Manoma, kad žygyje dalyvavo ir Pilėnų kunigaikštis Margiris.

*blows the brains out of the homos in this thread*

Kas čia rajone?!
Mes čia rajone!!!
Kas čia rajone?!
Mes čia rajone!!!
Kas čia rajone?!
Mes čia rajone!!!
Kas čia rajone?!
Mes čia rajone!!!


Mes su savo chebra turim rajoną, respectą turim
Univerų nelankėm, bet pro niauktus žiūrim
Ir mano chuligankė padėtų tavo triperį
Iš vietos eina kaip žvėris, kai benzo įpili

Turim garažą, mages, ratlankius demontuojam
Ir ten susirenkam, ten ir čerką linguojam
Nu tai kas, kad išgeriam, tai visi taip daro
Vodka connecting people be bazaro

Kas čia rajone?!
Mes čia rajone!!!
Kas čia rajone?!
Mes čia rajone!!!
Kas čia rajone?!
Mes čia rajone!!!
Kas čia rajone?!
Mes čia rajone!!!

...

Debilas - (lot. debilis - silpnas, bejėgis) - asmuo, kuriam budinga lengviausia protinio atsilikimo forma.

Back here again lads?

I guess so

test

welcome back

well that was interesting

You didn't pass

He's the hamster man.

ARE WE HUMAN OR ARE WE DANCER?

Colin will be closing early today

enjoying some savoury cheddar lads

>savoury cheddar
Is there a version I'm unaware of?

don't know lad but i'd describe it as savoury
the pack says that it's supposed to be spicy or whatever but it clearly isn't